Įranga žūklei per ledą put and take

Parkavime minus dvylika, o ledas lygus po eglių mišku. Nusiimi pirštines rišti ir po trijų minučių supranti, kodėl žūklė per ledą nėra vasaros išvyka su kuprine. Sėdi ramiai. Rankos turi ir žvejoti, ir laikyti šilumą, skylę užpildo ledo košė, kai tik pakeli grąžtą, o kai žuvis šuoliuoja, turi duoti valo nepamesdamas griebimo pirštuose.

Pirmą kartą nereikia visos lentynos iš parduotuvės. Reikia to, kas parneša namo, to, kas leidžia ištverti sėdint, ir aiškios ribos, kas gali palaukti. Kokią meškerėlę rinktis detaliai – po geriausia ledo meškerėlė. Kaip gręži – po ledo grąžtu. Kaip nešioji dyglius ir kirtiklį – po ledo įranga.

Jokios rogutės ar kombinezonas nedaro ledo saugaus. Ledo būklės jokiam vandeniui nevertiname.

Kas turi būti, kas malonu ir kas gali palaukti

Kas turi būti – tai, kas parneša namo ir leidžia žvejoti: galiojantis žvejybos leidimas ant ledo, ledo dygliai aplink kaklą, ledo kirtiklis, metimo virvė, ledo grąžtas, ledo samtelis, ledo meškerėlė, kuri gali duoti valo, valas, kuris nesiurbia vandens, keli masalai, sausa vieta sėdėti ir drabužiai, kad ištvertum dar valandą, kai kirtimas ateina vėlai. Be to esi arba nesaugus, arba sušalęs, ir tada nežvejoji.

Kas malonu turėti – tai, kas palieka tave: kėdė-kuprinė ar kilimėlis, atsarginės pirštinės, termosas, kastuvėlis, graibštas, iškabintojas, atsarginis valas ir apkalai ant lygaus ledo. Tai dažnai skirtumas tarp dvidešimties minučių ir trijų valandų.

Palapinė, echolotas, sniego motociklas, trys papildomos meškerėlės ir didelės rogutės su dangčiu gali palaukti. Jos apsimoka, kai jau žinai, kad tau gera ant ledo, arba kai atstumas iki vandens ilgas. Jos nepadaro žuvies alkannesnės.

Dauguma put and take tvenkinių guli prie kelio, tada užtenka kibirėlio ir kuprinės. Rogutės ir sniego motociklas priklauso vandenims, kur velki per ežerą, ne kiekvienam tvenkiniui miško pakraštyje.

Meškerėlė

Kieta ešerio meškerėlė be ritės – netinkamas įrankis. Vaivorykštinis upėtakis ir palija šuoliuoja, ima valą ir pjauna į ledo kraštą. Turi galėti duoti ir imti, ir viršūnę, kuri rodo bakstelėjimą be spėliojimo.

Išeities taškas lašišinėms – meškerėlė apie 50–90 centimetrų su maža rite ar ledo rite, parduotuvėje vadinama dviem–trimis pėdomis. Žvejoji viršūne, kerti riešu ir vargini rite. Stabdys turi leistis nepamesdamas meškerėlės į skylę, o kai žuvis ima, turi duoti valo per kvėptelėjimą, o ne stovėti su kamuoliu ant ledo. Trumpa meškerėlė skirta tam, kad sėdi prie skylės ir vedi galvą prie angos, ne prie kranto už trisdešimties metrų.

Klasikinė ledo meškerėlė su rite ir mygtuku, kur valą paleidi nykščiu, veikia, jei ritė pakankamai didelė ir valas ne per plonas. Lengva ir pigi. Minusas ateina šuolyje: valas guli ant ledo, prišąla slėnyje ir painiojasi aplink batą. Daugelis, kurie pradeda taip, po pirmos stambios žuvies keičia į ritę – ne todėl, kad ritė pati savaime bloga, o todėl, kad lašišinė ima daugiau valo nei ešerys.

Mormyškos meškerėlė su viršūne – plona, jautri meškerėlė, kur viršūnė išduoda bakstelėjimą. Matai kirtimą prieš pajusdamas. Tai palijos ir pasyvios dienos įrankis, ne tas, kurį imi medžiojančiam vaivorykštiniam ant balansyro. Twintip su keičiama viršūne ir mormyškos viršūne ant tos pačios rankenos – būdas nelaikyti dviejų visų meškerėlių kibire. Keiti viršūnę, ne visą dėžę.

Viena meškerėlė užtenka pirmam sezonui, jei turi ritę ir viršūnę, kuri pasiduoda. Dvi meškerėlės apsimoka tą dieną, kai nori balansyro vienoje skylėje ir mormyškos kitoje, jei pardavėjas leidžia daugiau nei vieną įrankį. Daugelis put and take vandenų to nedaro. Perskaityk leidimą prieš gręždamas dvi skyles todėl, kad taip daroma kituose ežeruose.

Valas

Žūklei per ledą klasikinis nailonas ar fluorokarbonas geresnis už pintą valą. Pintas siurbia vandenį, užšąla į kietą trosą ir pjauna į rankas. Nailonas ir fluorokarbonas neima vandens taip pat, o elastingumas privalumas, kai sėdi arti žuvies: jis paima smūgį, kai žuvis kratosi skylėje.

Vaivorykštiniam nereikia varžybų valo. Apie 0,22–0,28 milimetro – protingas išeities taškas, daugelis ramiai žvejoja apie 0,25. Plonesnis lengviau užšąla ir trinasi į ledo kraštą. 0,16 kaip ešeriui per silpnas, kai stambi žuvis ima. Mormyškai, kur masalo ėjimą valdo valo storis, gali eiti žemyn iki 0,16–0,18, bet tada atsargus varginime ir turi pakankamai didelę skylę.

Rišk namie. Ant ledo turi pirštines ir stingstančius pirštus. Atsarginis pavadėlis kišenėje, paruoštas su suktuku, vertesnis nei papildomas pirk, kurio negali pririšti.

Ledo grąžtas, ledo samtelis ir kastuvėlis

Grąžtas nėra detalė. Skylė – vienintelis kelias žuviai aukštyn, ir stipriam vaivorykštiniam 110 milimetrų ankšta. 150 milimetrų – protingas išeities taškas lašišinėms. 130 lengviau sukti, bet duoda mažiau atsargos. 200 nori, kai vanduo įleidžia stambią žuvį, už daugiau darbo. Rankinis užtenka mažame tvenkinyje. Elektra apsimoka, kai ledas storas arba kai visą laiką gręži iš naujo. Ašmenys, ilgis ir šaltis – po ledo grąžtu.

Ledo samtelis, kurį daugelis vadina šaukštu ar ledo samčiu, yra įrankis, kurį naudoji daugiausia po grąžto. Gręži, ir skylę užpildo ledo košė. Jei nesemi, nematai valo, valas prišąla košėje ir mindai kraštą. Rinkis samtelį, kuris telpa į skylę, apie 10–12 centimetrų skersmens 150 skylei, ir kotą, kurį laikai su pirštine. Metalas valo kietesnį ledą, plastikas lengvas ir saugo valą. Be samtelio žvejoji slėnyje. Jis yra grąžto antra pusė, ne prabanga.

Mažas kastuvėlis nėra žūklei. Jis sniegui parkavime, pusnims, kurios slepia kraštą, ir nuvalyti aplink skylę, kad nesėdėtum tirpsmo vandenyje. Ant lygaus ledo gali palikti. Po sniego jis vertas savo svorio: matai skylę, sėdi sausai ir nespardi ledo košės atgal į angą.

Kibirėlis, kėdė-kuprinė, kėdė ir krepšys

Sėdi ramiai šaltyje, ir pagrindas vagia šilumą greičiau nei oras. Vasarinė kėdė be izoliacijos šaldo sėdynę į ledą. Svarbu, kaip ateini, kiek ketini sėdėti ir ar keliai ištveria keltis su grąžtu rankoje.

Ledo kibirėlis – klasika. Neši grąžtą jame, sėdi ant dangčio ir turi dėžę dugne. Pigus, tvirtas ir žemas – per žemas tam, kas skauda kelius, ir šaltas, jei neturi kilimėlio ar putų plokštės tarp sėdynės ir dangčio. Kibirėlis užtenka, kai parkuoji prie tvenkinio ir eini trisdešimt metrų.

Kėdė-kuprinė – kuprinė, kuri išsiskleidžia į kėdę. Sėdėjimo aukštis dažnai apie 40–45 centimetrus, todėl lengviau keltis. Ten kišenės termosui, dėžutėms ir pirštinėms, o rankos laisvos kirtikliui ir grąžtui. Tai natūralus žingsnis, kai eini nuo automobilio ir nori tvarkos. Rinkis su padoria sėdyne, ne audinio skiaute ant dviejų pagalių, kuri susmunka, kai sėdi, ir žiūrėk, kad grąžtas neplėšytų audinio. Ašmenų apsauga turi sėdėti.

Atskira ledo kėdė su audiniu ar plastiku ilgainiui malonesnė, bet užima vietą ir virsta vėjyje. Izoliuok sėdynę. Kėdė be pagrindo ant ledo tėra šaltesnis kibirėlis. Dalis kėdžių turi skyrius po sėdyne ir tampa ir kėde, ir dėže – praktiška, jei sėdi ramiai, ir sunku, jei keiti skylę kas dešimt minučių.

Kilimėlis ar sėdėjimo kilimėlis priklauso ir kibirėliui. Putos prieš ledą – skirtumas tarp dvidešimties minučių ir trijų valandų. Plonas kilimėlis po kojomis daro tą patį pirštams. Šaltos kojos perima visą sesiją.

Krepšys neturi būti vasaros žūklės dėžė, kurią velki sniege. Kieta dėžė su skyriais laiko pirką nesusipainiojusį, bet šalta ir griozdiška. Minkštas krepšys su skyriais nešamas ant nugaros. Tai, ką atidarysi su pirštine, turi gulėti viršuje: dėžutė, iškabintojas, atsarginės pirštinės. Atsarginiai drabužiai ir maistas gali gulėti apačioje ar rogutėse.

Rogutės

Rogutės nėra prabanga penkių šimtų metrų kelyje nuo parkavimo. Tai kaip neši grąžtą, kombinezoną, termosą ir atsarginius drabužius be nugaros skausmo, ir kaip turi persirengimą, jei eini toli per ledą. Rinkis žemas rogutes su dangčiu, kad sniegas nepripildytų, ir virvę, kurią gali paleisti. Krauk sunkiai žemai, grąžtą su ašmenų apsauga, o dyglius ant savęs – ne rogutėse.

Atviros rogutės be dangčio prisipildo pūgos ir tampa šlapio sniego rogėmis. Per aukštos rogutės virsta šoniniame vėjyje. Trauk jas pėdsaku, kurį jau tikrinai kirtikliu, ne stačiai į nendres todėl, kad atrodo arčiau.

Ant sniego motociklo prikabintų rogučių dangtis turi būti atviras, kad tas, kas važiuoja jose, išliptų. Tai Issäkerhetsrådet patarimas, ne detalė produkto lape.

Ledo palapinė

Ledo palapinės, pop-up palapinės, kurios tempiamos virš skylės, uždaro vėją ir daro ramų sėdėjimą pakeliamą. Mažame, atvirame tvenkinyje šoniniame vėjyje palapinė gali būti skirtumas tarp žūklės ir pasidavimo. Sėdi užuovėjoje, rankos veikia, kava nesustingsta per dešimt minučių.

Minusai tikri. Nematai kilimų aplink, vėluoji keisti skylę, kondensatas krinta nuo lubų į sprandą. Palapinė ant silpno ledo – spąstai: sėdi sunkiau, girdi prasčiau ir ilgiau išlipi. Statyk tik kai įvertinai ledą ir ketini likti, ir vėdink, kad nesėdėtum rūke. Palapinė – komfortas. Tai ne stogas, kuris daro ledą saugesnį.

Put and take, kur eini trisdešimt metrų nuo automobilio, palapinė dažnai per daug. Ten, kur sėdi tris valandas šiaurės vėjyje, tai žūklės dalis.

Rankos, kojos ir ramus šaltis

Žūklė per ledą rami. Šaltis ateina iš batų ir išeina per pirštus, kurie riša, ir tai ne tas pats šaltis kaip einant per plutą.

Pirštines turi turėti, bet ne tik vieną porą. Viduje plona pirštinė, kad galėtum rišti, viršuje didelė, į kurią suki tarp kirtimų. Ledo pirštinės su atverčiamu pirštu tam ir padarytos: žvejoti su griebimu ir slėpti pirštus, kai lauki. Vilnonis frotė prie odos ir atsarginė pora vidinėje kišenėje, nes pirma pora sušlampa nuo ledo samtelio. Šildymo pagalvėlės pirštinėse nėra sukčiavimas. Plika ranka minus penkiolika – trys minutės darbo ir tada valanda atsigavimo.

Ant kojų nori storos padų, papildomos padų ir atsarginių kojinių kišenėje. Plieninė noselė šaldo. Šlapias kojines keisk, kol pirštai dar atsako. Apkalai ant lygaus ledo, kad neįslystum į skylę – lengviau įkristi į skylę, nei manai, kai padas lygus, o ledas veidrodis.

Ant kūno kombinezonas ar sluoksniai su vėjui atspariu viršuje ir kepurė. Daugiausia šilumos netenki sėdėdamas pliku sprandu ir žiūrėdamas į skylę. Rinkis šaliką, kuris nestringa grąžte, ir ne medvilnę prie kūno: ji šalta, kai prakaituoji kelyje ir tada sėdi ramiai.

Kai važiuoji sniego motociklu prie ežero

Daugelis put and take vandenų pasiekiami automobiliu ir trumpu pasivaikščiojimu. Sniego motociklas aktualus, kai vanduo už plutos, didesniame lede ar šiaurėje. Tada motociklas yra transportas ant ledo, ne kuprinė.

Sniego motociklas sunkus, greitas ir triukšmingas. Negirdi, kaip ledas perspėja, ir gali būti toli nuo kranto, kai lūžta. Issäkerhetsrådet sako nevažiuoti vienam, laikyti atstumą tarp motociklų, turėti šviesą ir dieną, dėvėti šalmą, turėti persirengimą, nešioti ledo dyglius aplink kaklą ir turėti gelbėjimo virvę pasiekiamą. Venk nežinomų vandens telkinių ir tamsos ant nepatikrinto ledo. Planuok kelią ir klausk vietoje, jei ledo nepažįsti.

Nyksčio taisyklės storiui storesnės nei einančiam. Apie 10 centimetrų gryno ledo – įprastas orientyras vienam pėsčiomis po saugiu ledu. Sniego motociklui draudimo ir ledo tarybos kalba apie storesnį gryną ledą, dažnai apie 15 centimetrų kaip mažiausią orientyrą, ir daugiau su prikabinimu, sluoksniuotu ir sniego ledu. Tai vis tiek nyksčio taisyklės, ne kvitas. Tavo ežero neskaičiuojame.

Krovinys ant sniego motociklo tas pats, plus persirengimas vandeniui atspariame maiše, atsarginė virvė, kastuvėlis, šalmas, ir kad dygliai sėdi ant kūno prieš riedant. Rogutės su atviru dangčiu. Nevažiuok per įtekėjimus ir ištekėjimus, nendres ir sąsiaurius todėl, kad atrodo arčiau tvenkinio. Nestovėk ilgai toje pačioje plonoje vietoje. Stovintis sniego motociklas slegia ledą labiau nei riedantis.

Echolotas ir vėliavėlė

Echolotas su ledo režimu, daviklis, kurį nuleidi į skylę, rodo gylį, ar žuvis ateina prie masalo ir ar apsisuka. Tai pagalba, ne magija. Jei matai, kad žuvis žiūri ir apsisuka, pateikimas netinkamas, ne kad vanduo tuščias. Mažame put and take tvenkinyje, kur žuvis eina aplink kraštą, dažnai užtenka išgręžti iš naujo. Didesniame, gilesniame vandenyje tai taupo skyles. Telefonas ir ekranas miršta šaltyje, todėl turėk powerbank vidinėje kišenėje ir skaičiuok, kad echoloto baterija šaltą rytą krinta perpus. Echolotas neprivalomas. Jis nepakeičia to, kad persikeli.

Meškerėlės laikiklis su vėliavėle ir varpeliu priklauso pasyviai dugninei ant ledo: kelios skylės, masalas guli, kava kol suskamba. Tai kita žūklė nei laikyti balansyrą judesyje. Put and take dažnai galioja vienas įrankis. Perskaityk leidimą. Jei gali žvejoti dviem, rami skylė su krevete ir vėliavėle gali papildyti aktyvią, bet vėliavėlė nepakeičia to, kad žiūri, o varpelio prieš vėją negirdi. Mažame tvenkinyje su žmonėmis aplink trys vėliavėlės dar būdas susipainioti svetimuose valuose.

Masalas, iškėlimas ir kas guli kišenėje

Nereikia trisdešimties dėžučių. Balansyras su trupučiu tempo – paprastas startas vaivorykštiniam. Mormyška, kai ramu. Pirk ir palijos blizgė, kai nori matytis gylyje. Lervos ir krevetės indelėje, kuri neprišąla kišenėje – vidinėje kišenėje, ne kibire ant ledo. Sliekas ir krevetė ten, kur taisyklės leidžia natūralų masalą. Kur natūralus masalas draudžiamas, laikykis nuogo masalo. Tešla, kuri plūduriuoja atvirame vandenyje, kita istorija. Po ledu lemia metalas, natūralus masalas ir gylis.

Imk graibštą su trumpu kotu, kad nekeltum kilograminės žuvies per kraštą ir nepamestum, iškabintoją ar peaną, peilį užmušti, maišelį žuviai vietoje striukės kišenės, atsarginį valą ir saulės akinius prieš lygų ledą.

Termosas ir ką valgyti. Šlapios pirštinės ir šaltis daro, kad pasiduodi prieš žuvį. Tai dažniausia tuščio kibirėlio priežastis, ne blogas pirk.

Įsivaizduojamas krovinys pirmajam sezonui

Ledo dygliai, kirtiklis, metimo virvė ir telefonas vandeniui atspariai. 150 milimetrų grąžtas, ledo samtelis, ledo meškerėlė su rite, atsarginis pavadėlis, balansyras, mormyška ir natūralus masalas, jei leidžiama. Kibirėlis ar kėdė-kuprinė, kilimėlis, dvi poros pirštinių ir termosas. Žvejybos leidimas. Kompanija.

Likusią perki, kai žinai, kad šąli būtent taip, arba kai velki per ežerą, o ne per parkavimo kraštą.

Kaip naudoji krovinį – po pirmą žūklę per ledą. Ar išvis eiti – po saugiu ledu.